Post by mamoko on Mar 16, 2009 7:48:15 GMT -5
Að nujauèiu, nujauèiu, visa tai pabaiga
Nieko, bet þodþiø graþiø èia daugiau nebëra
Liko tik tavo ðeðëliai giliai atminty
Ir að lyg paðëlus, bet tu nieko nebejauti
Palik man praneðimà, jei meilës nëra
Jei tik prisiriðimas ir tuðtuma
Palik man praneðimà, iðeitø, að bûsiu
Kaip ta svajoniø pusë kartais bûna juoda
Keista, kai ðypsenos virsta per naktá gëla
Keista, kai pokalbius mûsø nutraukia tyla
Bet dar labiau skaudina tavo tuðèia ðypsena
Jei viskas jau baigta, gana mane þeisti, gana
Palik man praneðimà, jei meilës nëra
Jei tik prisiriðimas ir tuðtuma
Palik man praneðimà, iðeitø, að bûsiu
Kaip ta svajoniø pusë kartais bûna juoda
Jei meilës nëra (baigësi viskas)
Jei meilës nëra (baigësi viskas)...
Palik man praneðimà, jei meilës nëra
Jei tik prisiriðimas ir tuðtuma
Palik man praneðimà, iðeitø, að bûsiu
Kaip ta svajoniø pusë kartais bûna juoda.
Mia - Yra Kaip Yra dainø þodþiai:
Nors tu visai arti,
Nejauèiu... nejauèiu...
Lyg bûtum taip toli,
Kad nepasiekèiau net pavirtus paukðèiu...
Tu klausi manæs: ar yra dar vilties?
Að manau, kad nëra!
Tavo gera mergaitë suklydo,
Ir dabar vël yra kaip yra!
Pabandyk pasikeist
Arba mirk ið pavydo...
Juk mûsø meilës miestà
Uþklojo debesys, uþklojo seniai.
Negráðiu, kaip bekviestum,
Negráðiu tais neapgalvotais keliais...
Tu klausi manæs: ar yra dar vilties?
Að manau, kad nëra!
Tavo gera mergaitë suklydo,
Ir dabar vël yra kaip yra!
Pabandyk pasikeist
Arba mirk ið pavydo...
Man nesvarbu, kas bus toliau,
Að nebijau, að nebijau, að nebijau, að nebijau...
Man tavo þodþiai skamba vis tyliau,
Vis tyliau...
Jei tu klausi manæs: ar yra dar vilties?
Jos tikrai nebëra!
Tavo gera mergaitë suklydo,
Ir dabar vël yra kaip yra!
Pabandyk pasikeist
Arba mirk ið pavydo...
Jei dar neþinai,
Mergaitë tavo gera suklydo...
Dabar yra kaip yra,
Gali numirt ið pavydo...
Mia - Kalta dainø þodþiai:
...kelios naktys mënesienos
Kai þiûriu á baltà sienà
Ir kvëpuoju sau ramiai.
Mintyse dëlioju þodá,
Akyse prabëga vaizdas...
Tyliai skæsta mano akys
Jûroj aðarø gilioj...
Að kalta,
Kad nemokëjau bût paprasta,
Kad buvau iðdidi ir ðalta
Ir juokiaus ið tavæs slapèia.
Að kalta,
Kad nemokëjau iðsaugot jausmø,
Kuriuos dabar labai branginu
Ir ðaltà veidà ant sienos pieðiu.
Að suprasti nemokëjau,
Kad tada tave mylëjau.
Gal ir kvaila taip galvoti,
Bet nenoriu pasiduot.
Akyse paskæsta vaizdas,
Dreba rankos, bàla veidas.
Að þiûriu á juodà dangø
Ir kartoju tau: „Atleisk“.
Að kalta,
Kad nemokëjau bût paprasta,
Kad buvau iðdidi ir ðalta
Ir juokiaus ið tavæs slapèia.
Að kalta,
Kad nemokëjau iðsaugot jausmø,
Kuriuos dabar labai branginu
Ir ðaltà veidà ant sienos pieðiu.
Tai tu...
Tai tu...
Mia - Jei Á Ðirdá Meilë Ateis (Bjaurusis anèiukas) dainø þodþiai:
Prabëgo metai lyg trumpiausia diena,
Kaþkodël iðdþiûvo jûros...
Tu vël viena ir ðirdis suþeista,
Tyliai verkia, tyliai liûdi...
Nebijok, nebijok iðlikt savim,
Kad ir kà sakys kiti -
Bûk tokia, kokia esi.
Akyse tilps pasaulis ir net sapnai,
Jei ðirdy liepsnos jausmai (2 kartus)
Buvai kine, jis galbût apie tave
Tikrovëj kartais irgi bûna
Meilës daug, tik reikëtø jos palaukt,
Patikëk, ateis Fortûna.
Nebijok, nebijok iðlikt savim,
Kad ir kà sakys kiti -
Bûk tokia, kokia esi.
Akyse tilps pasaulis ir net sapnai,
Jei ðirdy liepsnos jausmai (4 kartus)
Nieko, bet þodþiø graþiø èia daugiau nebëra
Liko tik tavo ðeðëliai giliai atminty
Ir að lyg paðëlus, bet tu nieko nebejauti
Palik man praneðimà, jei meilës nëra
Jei tik prisiriðimas ir tuðtuma
Palik man praneðimà, iðeitø, að bûsiu
Kaip ta svajoniø pusë kartais bûna juoda
Keista, kai ðypsenos virsta per naktá gëla
Keista, kai pokalbius mûsø nutraukia tyla
Bet dar labiau skaudina tavo tuðèia ðypsena
Jei viskas jau baigta, gana mane þeisti, gana
Palik man praneðimà, jei meilës nëra
Jei tik prisiriðimas ir tuðtuma
Palik man praneðimà, iðeitø, að bûsiu
Kaip ta svajoniø pusë kartais bûna juoda
Jei meilës nëra (baigësi viskas)
Jei meilës nëra (baigësi viskas)...
Palik man praneðimà, jei meilës nëra
Jei tik prisiriðimas ir tuðtuma
Palik man praneðimà, iðeitø, að bûsiu
Kaip ta svajoniø pusë kartais bûna juoda.
Mia - Yra Kaip Yra dainø þodþiai:
Nors tu visai arti,
Nejauèiu... nejauèiu...
Lyg bûtum taip toli,
Kad nepasiekèiau net pavirtus paukðèiu...
Tu klausi manæs: ar yra dar vilties?
Að manau, kad nëra!
Tavo gera mergaitë suklydo,
Ir dabar vël yra kaip yra!
Pabandyk pasikeist
Arba mirk ið pavydo...
Juk mûsø meilës miestà
Uþklojo debesys, uþklojo seniai.
Negráðiu, kaip bekviestum,
Negráðiu tais neapgalvotais keliais...
Tu klausi manæs: ar yra dar vilties?
Að manau, kad nëra!
Tavo gera mergaitë suklydo,
Ir dabar vël yra kaip yra!
Pabandyk pasikeist
Arba mirk ið pavydo...
Man nesvarbu, kas bus toliau,
Að nebijau, að nebijau, að nebijau, að nebijau...
Man tavo þodþiai skamba vis tyliau,
Vis tyliau...
Jei tu klausi manæs: ar yra dar vilties?
Jos tikrai nebëra!
Tavo gera mergaitë suklydo,
Ir dabar vël yra kaip yra!
Pabandyk pasikeist
Arba mirk ið pavydo...
Jei dar neþinai,
Mergaitë tavo gera suklydo...
Dabar yra kaip yra,
Gali numirt ið pavydo...
Mia - Kalta dainø þodþiai:
...kelios naktys mënesienos
Kai þiûriu á baltà sienà
Ir kvëpuoju sau ramiai.
Mintyse dëlioju þodá,
Akyse prabëga vaizdas...
Tyliai skæsta mano akys
Jûroj aðarø gilioj...
Að kalta,
Kad nemokëjau bût paprasta,
Kad buvau iðdidi ir ðalta
Ir juokiaus ið tavæs slapèia.
Að kalta,
Kad nemokëjau iðsaugot jausmø,
Kuriuos dabar labai branginu
Ir ðaltà veidà ant sienos pieðiu.
Að suprasti nemokëjau,
Kad tada tave mylëjau.
Gal ir kvaila taip galvoti,
Bet nenoriu pasiduot.
Akyse paskæsta vaizdas,
Dreba rankos, bàla veidas.
Að þiûriu á juodà dangø
Ir kartoju tau: „Atleisk“.
Að kalta,
Kad nemokëjau bût paprasta,
Kad buvau iðdidi ir ðalta
Ir juokiaus ið tavæs slapèia.
Að kalta,
Kad nemokëjau iðsaugot jausmø,
Kuriuos dabar labai branginu
Ir ðaltà veidà ant sienos pieðiu.
Tai tu...
Tai tu...
Mia - Jei Á Ðirdá Meilë Ateis (Bjaurusis anèiukas) dainø þodþiai:
Prabëgo metai lyg trumpiausia diena,
Kaþkodël iðdþiûvo jûros...
Tu vël viena ir ðirdis suþeista,
Tyliai verkia, tyliai liûdi...
Nebijok, nebijok iðlikt savim,
Kad ir kà sakys kiti -
Bûk tokia, kokia esi.
Akyse tilps pasaulis ir net sapnai,
Jei ðirdy liepsnos jausmai (2 kartus)
Buvai kine, jis galbût apie tave
Tikrovëj kartais irgi bûna
Meilës daug, tik reikëtø jos palaukt,
Patikëk, ateis Fortûna.
Nebijok, nebijok iðlikt savim,
Kad ir kà sakys kiti -
Bûk tokia, kokia esi.
Akyse tilps pasaulis ir net sapnai,
Jei ðirdy liepsnos jausmai (4 kartus)